Raktas į rudens gėrybes

Po itin smagaus ir turiningo šeštadienio, atėjo kiek ramesnis ir tingesnis sekmadienis. Yra laiko apmąstyti nuveiktus per savaitėlę darbus ir išsikelti naujus tikslus.

Savaitgalis prasidėjo nuo pokyčių. Penkatdienio vakare, pasidovanojau sau naują šukuoseną. Tikrai nusipelniau jos, nes ši savaitė buvo labai darbinga! Vėliau sekė skani vakarienė mylimojo kompanijoje bei naminio biržietiško alaus degustavimas su draugais. Ech buvo gerai...

Šeštadienio rytą pradėjome ilgu pasivaikščiojimu po apylinkes. Nusprendėm pasimėgauti auksiniu rudeniu kol dar galime. Grįžus namo pusryčiams gavau firminės kiaušinienės su mėlynuoju pelėsiniu sūriu. Tada skyrėm šiek tiek laiko asmeniniams prisėdimams prie kompiuterio ir vėl ėjom laukan.

Čiupau fotiką į rankas ir pleškinau iš širdies... buvo net bambamčių, jog vis tenka manęs laukti:) Bet kaipgi galima paskubėti, jei ruduo toks gražus ir gamta tiesiog prašosi būti įamžinta.

Po dar vieno smagaus pasibuvimo lauke, kilo noras kepti pyragą. Namuose pasklido saldus cinamono ir obuolių kvapas. Veidą papuošė smagi šypsenėlė (kai kepi pyragą regis kitaip ir nebūna). Suskambo durų skambutis ir sugūžėjo į namus draugai. Prasidėjo smagiausia dienos dalis, stalo žaidimų ir skanių kokteilių metas. Smagumai tęsėsi ilgai ir nors nepavyko nieko laimėti, šeštadienį užskaitau kaip labai vykusį.

Sekmadienis prasidėjo gan tingiai ir ramiai... kas mėgavosi pasigulinėjimais, kas kepė gardų omletą. Išvedus į lauką šunį mane užklupo smarki liūtis. Vietoj to, kad bėgti namo, skyniau gėles ir džiaugiausi rudeniu. Šis ruduo tikrai nuostabus ir derlingas darbais. Gal todėl, įkvėpta mane supančių sodrių rudens spalvų, ėmiau ir nusidažiau plaukus. Rudens grožis sparčiai kinta. Pokyčiai "veža":)

Prisipilu puodelį kvapnios mėtų arbatos ir einu pasinerti į mokslus. Savaitgalis dar nesibaigė, dar galima nuveikti kažką įdomaus.... o Jums noriu padovanoti dalelytę mano atrasto rudens grožio:)

Su meile,
Monika



 Foto: Michelle Morris, Meilės Legendos.

Violetinė Ingos & Vytauto meilės legenda!

Praskriejo dar vienos nuostabios vestuvės. Tą vėsų rudens rytą atsikėliau labai anksti. Jauduliukas kankino, mintys dėliojosi į savo vietas. Vėl ir vėl kartojausi numatytų darbų seką. Dabar jau žiurėdama atgalios galiu pasakyti, jog viskas pavyko taip, kaip ir buvo planuota!!!

Po sočių pusryčių išlydėjome Ingą į grožio saloną, o patys važiavome puošti šventės vietos. Verkių parkas buvo pilnas besiruošiančių įsimintiniausioms gyvenimo šventėms. Tačiau tai nė kiek netrukdė, nes mūsų planuojama šventė buvo unikali.

Papuošę stalus nepakartojamo grožio gėlėmis bei vynuogių šakomis su kekėmis, suskubome namo. Vytauto tėvai jau laukė mūsų kieme. Pirmiesiems svečiams besirenkant, būsimo jaunikio rankos pradėjo po truputį virpėti.

Ingai grįžus namo, laikas pradėjo skrieti nesustodamas. Atvažiavo fotografės, jaunosios artimieji... ir emocijų viesulas įtraukė visus į įvykių verpetą.

Teko palikti susijaudinusius ir besipuošiančius jaunuosius ir skubėt į bažnyčią. Ten dar laukė keletas mažų darbelių, tokių kaip šventės jaukumo akcentų sudėliojimas į savas vietas. Kai galiausiai programėlės jau buvo išdėliotos ir varpeliai tyliai dzingsėjo vėjyje, bažnyčios kiemelyje ėmė rinktis svečiai. Daug laimingų žmonių, besidžiaugiančių galimybe būti drauge su jaunaisiais šią įsimintiną jiems dieną.

Atėjus laikui žengti į bažnyčią, nurimo net vėjas. Ceremonija buvo jauki ir jaudinanti. Jaunieji dalino vienas kitam šypsenas, o akyse spindėjo laimė. Taip sujungę savo likimus ir pažadėję gyventi meilėje, apvainikavo viską gražiu bučiniu!!! Bažnyčion susirinkę svečiai, skambindami varpeliais, pasitiko jauną šeimą ir linkėjo džiaugsmingų dienų.

Pakėlę taures už jaunųjų meilę ir surinkę daugybę sveikinimų, išvykome į Verkių dvarą. Ten saulės nušviestu parko takučiu atkeliavome į nuostabią šventės vietą. Elegantiškos vakarienės metu svečiai išgirdo Ingos ir Vytauto padėkos žodžius, bei buvo apdovanoti pačių jaunųjų virtos obuolienės indeliais. Nekantriausi svečiai ėmėsi ragauti dovanėles iš karto:) Tada  buvo siunčiami komplimentai Ingai už skanią uogienę!!!

Vėliau pakvietėme svečius pasivaikščioti po Verkių parką, kur jų laukė medžių paunksmėje paruošti staliukai, su putojančio vyno taurėmis bei jaunųjų mėgstamiausiais desertais. Kol jaunieji, vaikštinėdami po parką, kūrė gražiausią savo gyvenimo albumą, svečiai rašė pasiūlymus: kokius gražiausius vardus būsimiems vaikučiams išrinkti, ar kokią romantiškiausią vietą aplankyti. Bendrauti buvo smagu, nes juokas skambėjo, šypsenos nedingo nuo veidų.

Taip nuoširdžiai ir gražiai šventė ėjo į pabaigą. Svečiai po mažu ėmė skirstytis, šurmulys rimo ir jaudulys pagaliau pasakė sudie... Liko tik teigiamų emocijų ir šiltų jausmų kupinos dvi jaunos širdys. Linkiu, kad jiems kuriant savo meilės legendą, niekada nepritrūktų kūrybiškumo. Nuoširdžiai tikiu, jog jie dažnai prisimins savo gražią meilės istorijos pradžią ir bus tokie pat įsimylėję, kaip tada, kai vienas kitam ištarė TAIP!!!


Su meile,
Jūsų Monika


Dėkojame Maži Stebuklai!